- priekabi
- priekabùs, priekabi̇̀ bdv. Priekabùs šèfas.
.
.
priekabingas — priekabi̇̀ngas, priekabi̇̀nga bdv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
priekabinga — priekabi̇̀ngas, priekabi̇̀nga bdv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
priekabingas — priekabìngas, a adj. (1) DŽ, prykabìngas (ž.) (1) Als 1. žr. priekabus 1: Indrulis buvo žmogus gana smulkmeniškas ir priekabingas V.Myk Put. Priekabingas kritikas rš. Kitados rami ir maloni tauta, apsupta piktų ir priekabingų kaimynų, darosi… … Dictionary of the Lithuanian Language
priekabus — priekabùs, priekabi̇̀ bdv. Priekabùs šèfas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
priekabis — 1 priekabis sm. (1) Rd, Dbk, Ktk žr. priekabė 6: Pasakysi žodį – tuoj priekabis bus Rm. Viską saviškai dirba ir ieško tiktai priekabio prapuldyti V.Piet. Priekabį jis rado mano straipsnyje rš. Nusilaka, o paskui tik ir ieško priekabių Užp. ^… … Dictionary of the Lithuanian Language
priekabus — priekabùs, ì adj. (4) DŽ, (3a) Prng, Ds, Vj, prykabùs (ž.) (4) Gr 1. kuris dėl menkniekių kimba, peikia, priekaištauja: Rūkienė dėl savo šykštumo pasidarė priekabi ir niūri moteris rš. Atėjo jis tą rytą į mokyklą ypačiai priekabus rš. Pulko… … Dictionary of the Lithuanian Language